Ką verta žinoti apie šias emocines būsenas?

Kiekviena iš šių būsenų – pažeminta nuotaika, distimija, depresija ir besišypsanti depresija – nors kartais kasdieniame gyvenime vartojamos kaip sinonimai, turi savitus bruožus ir yra skirtingos žmogaus psichologinės būklės. Jos skiriasi intensyvumu, trukme ir poveikiu žmogaus emocinei bei fizinei savijautai, taip pat kasdieniam gyvenimui. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime, kas iš tiesų slypi už šių terminų, kaip kiekviena būsena pasireiškia, kuo jos skiriasi ir, kaip gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.

Pažeminta nuotaika, dar vadinama disforija, dažnai apibūdinama kaip ilgalaikis liūdesys, tuštumos ar nusivylimo jausmas. Tai gali apimti mažesnį susidomėjimą kasdieniais dalykais, energijos trūkumą ir praradimą džiaugtis net tomis veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą.

Šis jausmas dažnai atsiranda dėl streso, sunkių gyvenimo įvykių arba ilgalaikių sunkumų. Pažeminta nuotaika gali būti reakcija į iššūkius, tokius kaip santykių problemos, darbo rūpesčiai ar finansiniai sunkumai. Ji dažnai susijusi su neigiamu savęs vertinimu, kaltės jausmu ir sunkumais sprendžiant kasdienes problemas.

Nors pažeminta nuotaika kartais gali būti depresijos požymis, ji ne visada pasiekia tokį lygį, kad būtų diagnozuojama kaip depresija.

• Energijos trūkumas, silpnumas.

• Lengvas įtampumo ar nerimo jausmas.

• Miego sutrikimai, nemiga.

• Kartais galvos skausmai arba skrandžio diskomfortas.

Intensyvumas: Lengvas ir trumpalaikis, tačiau gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, jei trunka ilgiau.

Distimija yra lėtinė depresijos forma, kuri pasižymi ilgalaikiu, dvejus metus  ir ilgiau trunkančiu liūdesiu ir depresine nuotaika. Nors distimija nėra tokia sunki kaip klinikinė depresija, ji gali labai paveikti žmogaus gyvenimą. Ji sukelia nuolatinį psichologinį diskomfortą, kuris trukdo mėgautis kasdieniais dalykais ir prastina gyvenimo kokybę.

• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas, dėl kurių kasdienės veiklos tampa sunkios.

• Apatija ir pesimizmas – žmogus jaučiasi emocionaliai atsiskyręs nuo aplinkos.

• Apetito pokyčiai, kurie gali pasireikšti tiek per dideliu apetitu, tiek jo stoka.

• Miego sutrikimai – nemiga arba per didelis mieguistumas.

• Nuolatiniai kūno skausmai, kaip nugaros ar raumenų skausmai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.

Nors žmonės su distimija dažnai geba atlikti kasdienes užduotis ir funkcionuoti darbe, jų gyvenimas yra ribotas dėl nuolatinio nuovargio ir nusivylimo jausmo. Tai gali daryti įtaką ne tik jų darbui, bet ir asmeniniams santykiams.

Distimija kartais lieka nepastebėta, nes simptomai gali būti švelnesni nei kitų depresijos formų, tačiau jie ilgainiui gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Svarbu laiku atpažinti šią būseną ir kreiptis pagalbos į specialistus, kad būtų galima gauti reikiamą gydymą ir palaikymą.

• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.

• Kūno skausmai be aiškios priežasties, pavyzdžiui, nugaros ar raumenų skausmai.

• Pokyčiai apetito srityje – gali pasireikšti tiek per didelis, tiek per mažas apetitas.

• Chroniškas miego sutrikimas: nemiga arba nuolatinis mieguistumas.

• Subtilus spaudimo ar diskomforto jausmas krūtinėje.

Intensyvumas: Vidutinio sunkumo ir lėtinis, galintis tęstis kelerius metus.

Depresija yra rimtas emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuris gali paveikti psichinę, tiek fizinę būklę. Tai būklė, kai ilgą laiką jaučiame liūdesį, prarandame susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau buvo malonios, ir sunkiai galime atlikti įprastas užduotis. Depresija ne tik veikia mūsų nuotaiką, bet ir trukdo santykiams, darbui bei kasdieniam gyvenimui.

• Nuolatinis liūdesys ir tuštumos jausmas.

• Džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau buvo malonios.

• Energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis.

• Miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga arba per didelis mieguistumas.

• Apetito pokyčiai – mažesnis ar didesnis apetitas.

• Sunkumai mąstyme ir beviltiškumo jausmas.

• Kūnas atrodo lyg būtų „sustingęs“ arba „sunkus“, tarsi apimtas apatijos.

• Stiprus nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio.

• Skausmai – galvos, raumenų, sąnarių, nugaros.

• Virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas ar užkietėjęs viduriai.

• Sumažėjęs apetitas arba staigus potraukis maistui, dažnai kaloringam.

• Širdies plakimo padažnėjimas, lydimas nerimo.

• Rimti miego sutrikimai.

Depresija dažnai siejama su kognityvine triada – sąvoka, kurią sukūrė psichiatras Aaronas Beckas. Tai trys pagrindiniai neigiami mąstymo būdai, kurie dažnai pasireiškia sergant depresija:

1. Mintys apie save: Žmogus gali jaustis bevertis, kaltas, nesugebantis atlikti paprastų užduočių. Pavyzdžiui, jis gali galvoti: „Aš nesuvertas nieko“ arba „Man niekas nepavyksta“.

2. Mintys apie ateitį: Tai jausmas, kad ateitis atrodo beviltiška, kad niekas nesikeis į gerąją pusę. Pavyzdžiui: „Ateityje niekas nepasikeis“ arba „Nėra prasmės bandyti“.

3. Mintys apie pasaulį: Žmogus gali jausti, kad pasaulis yra priešiškas, nesuprantantis arba atšiaurus. Pvz., „Visi prieš mane“ arba „Mano pasaulis yra pilnas kliūčių“.

Besišypsanti depresija: kai viduje tvyro skausmas, nors išorėje šypsomės. Tai depresijos forma, kai žmogus iš išorės atrodo laimingas, energingas ir tarsi viską kontroliuojantis, tačiau viduje jaučia gilų liūdesį, beviltiškumą ir kitas depresijai būdingas problemas. Ši būklė gali būti labai sudėtinga, nes jos simptomai dažnai lieka nepastebėti tiek aplinkiniams, tiek pačiam žmogui.

Dažnai žmogus mano, kad neturi teisės jaustis blogai, nes iš pirmo žvilgsnio jo gyvenimo sąlygos atrodo geros. Taip pat visuomenėje labai akcentuojama „pozityvumo kultūra“, kuri skatina susidaryti įspūdį, kad turime visada būti laimingi ir optimistiški. Todėl tokie žmonės gali jausti spaudimą prisitaikyti prie socialinių lūkesčių ir slėpti tikruosius jausmus, vengdami neigiamų vertinimų.

Šio tipo depresija gali sukelti gilų vidinį konfliktą, ypač jei žmogus stengiasi išlaikyti tobulą įvaizdį ir paslėpti savo tikrąjį skausmą. Taip pat didelį vaidmenį gali vaidinti perfekcionizmo jausmas, kai žmogus nuolat siekia nepriekaištingo rezultato ir užgožia savo emocines poreikius.

• Nuovargis, nors žmogus stengiasi išlikti aktyvus ir produktyvus.

• Fiziniai simptomai, kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampa, tačiau jie dažnai būna ignoruojami arba „slopinami“.

• Emocinis atsiribojimas – jaučiamas lyg būtų „nėra energijos“ netgi emociniams išgyvenimams.

• Miego problemos – sunku užmigti, arba priešingai, per didelis mieguistumas.

• Vidinis intensyvumas – nors išorėje viskas gali atrodyti normaliai, viduje ši depresija gali turėti labai stiprų poveikį ir kurti didelį vidinį skausmą.

Besišypsanti depresija yra subtili ir gali būti labai sunkiai pastebima, tačiau jos poveikis žmogaus savijautai ir gyvenimo kokybei gali būti labai rimtas. Jei jaučiate, kad slėpiate savo tikruosius jausmus arba kovojate su šia būsena, svarbu neignoruoti savo emocijų ir pasikalbėti su profesionalu. Jūs nesate vieni.

Nors visos šios būsenos turi bendrų požymių, jų intensyvumas ir poveikis žmogaus gyvenimui skiriasi. Pažeminta nuotaika dažniausiai būna trumpalaikė ir lengva, distimija yra lėtinė ir nuolatinė, o depresija yra sunkus ir gilus sutrikimas, kuris reikalauja rimto gydymo. Besišypsanti depresija yra ypač pavojinga dėl to, kad dažnai lieka nepastebėta ir gali turėti labai stiprų poveikį žmogaus emocinei gerovei.

Simptomas	Pažeminta nuotaika	Distimija	Depresija	Besišypsanti depresija
Energijos stoka	Lengva	Vidutinė	Sunki	Vidutinė, paslėpta
Miego sutrikimai	Lengvi	Lėtiniai	Stiprūs	Lengvi arba per didelis mieguistumas
Kūno skausmai	Retai	Dažni	Dažni ir intensyvūs	Galimi, tačiau dažnai ignoruojami
Apetito pokyčiai	Retai	Dažni (nuo sumažėjimo iki padidėjimo)	Dažni ir ryškūs	Nedideli, tačiau gali pasireikšti
Virškinimo sutrikimai	Retai	Retai	Dažni	Galimi, tačiau paprastai nesuvokiami kaip depresijos simptomai
Intensyvumas ir poveikis veiklai	Mažas	Vidutinis	Didelis	Paslėptas, gali turėti didelį poveikį vidiniam pasauliui

Ši lentelė padeda suprasti, kaip skiriasi šios emocinės būsenos ir kaip jos gali paveikti žmogaus gyvenimą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius ir, jei pastebite, kad jaučiatės prislėgtas ar patiriate ilgalaikį liūdesį, kreiptis į specialistus, kad būtų suteikta tinkama pagalba.

• https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/kur-kreiptis-emocines-psichologines-pagalbos/

• https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/naujienos/ligoniu-kasos-pirmine-psichologine-pagalba-teikiama-nemokamai/

• https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/

Naudota literatūra:

1. American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Association.
2. Henriques, G. (2020). What is smiling depression? Psychology Today. https://www.psychologytoday.com/blog/word-on-the-street/202008/what-is-smiling-depression
3. American Psychological Association. (2021). Understanding atypical manifestations of depression. American Psychological Association. https://www.apa.org/topics/depression
4. World Health Organization. (2020). Depression fact sheet. World Health Organization. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression
5. National Institute of Mental Health. (2021). Medical conditions linked to depression. National Institute of Mental Health. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/depression
6. Lam, R. W., et al. (2020). Vitamin D deficiency in mood disorders. Psychiatry Research, 288, 112952. https://doi.org/10.1016/j.psychres.2020.112952
7. Malhi, G. S., & Mann, J. J. (2018). Depression. The Lancet, 392(10161), 2299–2312. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(18)31942-3
8. Cipriani, A., et al. (2018). Comparative efficacy and acceptability of 21 antidepressant drugs. The Lancet, 391(10128), 1357-1366. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(17)32802-7
9. National Institute for Health and Care Excellence (NICE). (2021). Depression in adults: Treatment and management. National Institute for Health and Care Excellence. https://www.nice.org.uk/guidance/ng222
10. Teasdale, J. D., & Barnard, P. J. (1993). Affect, cognition, and change: Re-modelling depressive thought. Psychology Press.
11. Beck, A. T., & Alford, B. A. (2009). Depression: Causes and treatment. University of Pennsylvania Press.
12. Jorm, A. F., et al. (2005). Studies on transient mood changes and their somatic effects. Psychiatry Research, 136(1), 89-94. https://doi.org/10.1016/j.psychres.2005.01.003