Eglė stovėjo prie kasos, rankoje laikydama blizgantį lūpdažį. „Akcija – tik šiandien!“ – viliojo raudonas lipdukas. Pirštai jau buvo pasirengę dėti jį į pirkinių krepšį, bet galvoje suvirpėjo kita mintis: „Tu juk sakei, kad tau pakanka to, ką turi. Ar tikrai reikia dar vieno atspalvio?“ Viena jos dalis veikė akimirksniu – pagunda, jaudulys, troškimas pasilepinti. Kita – tylesnė, lėtesnė – pradėjo dėlioti argumentus: taupymas, spintelėje jau pilna kosmetikos, pažadai sau.

Šis vidinis dialogas pažįstamas daugeliui.

Danielis Kahnemanas tai vadintų Greitąja sistema ir Lėtąja sistema.

Greitoji – tarsi smalsi mergaitė, kuri pamato saldainį ir tuoj pat nori jį suvalgyti. Lėtoji – kaip išmintinga motina, kuri paima už rankos ir primena, kad ne viskas, kas spindi, būtina. Kartais laimi mergaitė, ir grįžtame namo su spontanišku pirkiniu. Kartais motina būna atkakli, ir jos balsas nugali.

Greitojo mąstymo privalumas – jis leidžia mums reaguoti akimirksniu. Tai išgelbsti gyvybę, kai neturime laiko galvoti, pavyzdžiui, išgirdę staigų stabdžių cypimą ir instinktyviai atšokę į šoną. Šio tipo mąstymas nereikalauja energijos, remiasi patirtimi ir įpročiais, todėl labai tinka kasdienėse, paprastose situacijose. Tačiau yra ir kita pusė – greitasis mąstymas dažnai remiasi emocijomis, stereotipais ar klaidingais įspūdžiais, tad impulsyviai priimti sprendimai ne visada būna teisingi.

Lėtasis mąstymas, priešingai, reikalauja daugiau pastangų, dėmesio ir laiko. Jo stiprybė – gebėjimas analizuoti, planuoti, numatyti pasekmes. Jis ypač vertingas sprendžiant sudėtingus klausimus: renkantis profesiją, tvarkant finansus ar sprendžiant santykių problemas. Tačiau per daug lėto mąstymo gali tapti spąstais – vilkinimu, nuolatiniu „pergalvojimu“ ir energijos švaistymu.

Neuromokslininkas Antonio Damasio primena, kad net racionalūs sprendimai negali būti visiškai atskirti nuo jausmų – be emocijų jie būtų tušti ir mechaniški.

Įsivaizduok: tu lauki kavinėje, partneris jau dvidešimt minučių vėluoja, o gauni tik trumpą žinutę: „Vėluoju.“ Greitasis mąstymas reaguoja akimirksniu – užplūsta pyktis, nuoskauda, galvoje gimsta mintis: „Jam nerūpi. Jis manęs negerbia.“ Vadovaudamasi šiuo impulsu, parašai piktą žinutę arba vos jam pasirodžius pradedi barnį. Tuo tarpu lėtasis mąstymas leidžia sustoti, įvertinti situaciją ramiau: „Taip, man nemalonu laukti, bet gal jis užstrigo eisme ar užtruko darbe.“ Tu nusprendi palaukti, pasikalbėti ir tik tada spręsti, ar ši problema kartojasi per dažnai.

Iš to galime pasimokyti, kad nė viena sistema nėra tobula ar bloga savaime. Greitasis mąstymas suteikia spontaniškumo ir gelbsti ekstremaliose situacijose, bet gali suklaidinti, kai reikia daugiau apmąstymo. Lėtasis mąstymas leidžia priimti gilesnius, labiau apgalvotus sprendimus, bet gali atimti daug laiko ir sukelti vilkinimą. Geriausi pasirinkimai gimsta tada, kai leidžiame šioms dviem sistemoms papildyti viena kitą – širdis suteikia greitą reakciją, protas – kryptį ir gylį.

Psichologė Luana Marques sako, kad gebėjimas pasiimti pauzę tarp impulso ir veiksmo yra tikra supergalia. Ji leidžia mums sustabdyti automatinę reakciją ir pasirinkti sąmoningesnį, mums naudingesnį atsaką. Norint šį įgūdį lavinti, svarbu pradėti nuo mažesnių, lengvą susierzinimą keliančių situacijų – ne nuo tų, kurios jus labiausiai sujaudina.

Pabandykite raštu atsakyti į šiuos klausimus:

1 žingsnis. Atsispirkite nuo situacijos
Aprašykite vieną konkrečią situaciją, kuri jums sukelia stiprią emociją.

2 žingsnis. Įvardykite savo mintis, emocijas ir elgesį

• Mintys
  Užrašykite žodžius ar vaizdinius, kurie šauna į galvą šioje situacijoje.
  
  
• Emocijos
  Įvardykite emocijas, kurias jaučiate širdyje šioje situacijoje.
  Užrašykite kūno pojūčius, kurie lydi šią emociją.
  Įvertinkite emocijos intensyvumą nuo 0 (visiškai silpna) iki 100 (labai stipri).
  
  
• Elgesys
  Užrašykite, ką darote (arba ko nedarote) šioje situacijoje.
  
  

3 žingsnis. Stebėkite besisukantį ratą
Aprašykite, kaip jūsų mintys, emocijos ir elgesys sąveikauja šioje situacijoje.